LT | ENG

 


2014 gruodžio 11 Ketvirtadienis

Žinomo išeivijos dailininko paveikslai – menininko dukros dovana Panevėžiui


Panevėžio miesto dailės galerijos fondus praturtino išeivijos tapytojo, grafiko, fotografo Juozo Kaminsko kūriniai. Trylika tapybos darbų Panevėžio miestui padovanojo dailininko dukra Vida Kaminskaitė Brakauskas.

“Tėvelis tikrai būtų laimingas, kad po tiek klajonių, negandų dalis jo kūrinių grįžta į gimtąjį Panevėžį. Man tai yra džiaugsmas ir nusiraminimas, kad Juozo Kaminsko dalis bus Lietuvoje, jo gimtajame Panevėžyje. Tikiuosi, kad mano tėvo darbai praturtins Panevėžio miesto kultūrinį palikimą”, – rašoma į Dailės galeriją iš Čikagos atskriejusiame V.Kaminskaitės Brakauskas laiške.



Panevėžiui dovanoti J. Kaminsko kūriniai šiuo metu eksponuojami miesto savivaldybės trečio aukšto parodų erdvėje.

„Dailininką ir fotografą Juozą Kaminską atrasti iš naujo paskatino jo šeima, besirūpinanti menininko palikimo išsaugojimu. Vasarą Panevėžio miesto dailės galerijoje buvo surengta kūrėjo personalinė paroda, kurioje eksponuoti tapybos, grafikos darbai, fotografijos ir jo valstybiniai apdovanojimai, taip pat buvo išleistas dailininko kūrinių katalogas. Menininko kūrybos sklaidą tęsime ir toliau, nes padovanoti kūriniai suteiks galimybę kuo platesniam žmonių ratui susipažinti su šio įvairiapusio menininko kūryba,“ – sakė Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.

Iš Panevėžio kilusio J.Kaminsko (1898 – 1957) biografijoje, kaip ir daugelio jo amžininkų, lemtingus įspaudus paliko laikmečio istoriniai lūžiai. Panevėžyje gimęs būsimasis dailininkas prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui per Tolimuosius Rytus bandė pasiekti Ameriką, kur gyveno jo brolis, bet pateko į caro armiją, o iš jos – vokiečių nelaisvėn.

Tik 1918 m. grįžęs į Lietuvą ir dar būdamas gimnazistu J.Kaminskas po metų įstojo į savanorių batalioną ir dalyvavo nepriklausomybės kovose. Vėliau jis tęsė mokslus Panevėžio berniukų gimnazijoje. Čia piešimo mokytojas, skulptorius Juozas Zikaras paskatino gabų jaunuolį mokytis dailės. J.Kaminskas lankė J. Zikaro dailės studiją Panevėžyje, studijavo architektūrą Italijoje ir tapybą Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, mokytojavo Lazdijų „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau dėstė piešimą Panevėžio gimnazijoje. 1932–1942 m. J. Kaminskas dirbo žmonos Teodoros Mataitytės rankdarbių įmonėje „Juosta“, publikavo straipsnius apie meną „Ateityje“, „Židinyje“, „Ryte“. Kūrėjas aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, rengė parodas.

Prasidėjus sovietinei okupacijai J.Kaminskas buvo įkalintas Panevėžio ir Raseinių kalėjimuose. Išleistas į laisvę jis mokytojavo Panevėžyje. 1944-ųjų spalį dailininkas su šeima pasitraukė į Vakarus, Vokietiją. Net gyvendamas sunkiomis sąlygomis pabėgėlių stovykloje Hanau, jis sugebėjo nutapyti per tris šimtus paveikslų. 

Vokietijoje V.Kaminskas gyveno iki 1956 metų, kai kartu su šeima išvyko į JAV. Tačiau amerikietiškas dailininko gyvenimo tarpsnis buvo trumpas ir apkartintas ligos. J.Kaminskas mirė 1957 metų kovą ir buvo palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Menininko kūrybinis palikimas labai įvairus: tapybos, grafikos darbai, iliustracijos knygoms, atvirukai, pašto ženklai, fotografijos. V.Kaminskas suprojektavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vėliavą (1926), kartu su tapytoju Jonu Voicechavičiumi (Vaičiu) – Panevėžio gimnazistų vasaros uniformą (1929). Kūrėjas įėjo į istoriją ir kaip pirmojo lietuviško fotografijos vadovėlio autorius. 1923 m. išleista knygelė „Fotografas-mėgėjas” su inicialais J.K. ilgą laiką slėpė panevėžiečio dailininko ir fotografo pavardę.

J.Kaminsko tapybai būdinga postimpresionizmo stilistika, tačiau juntama ir simbolizmo bei ekspresionizmo įtaka. Dailininkas ne kartą pabrėžė, koks jam svarbus tautinis tapatumas ir savęs, kaip lietuvių kultūros atstovo, suvokimas. 
Gimtinės nostalgija dvelkiantys dailininko peizažai jau seniai pasklidę po viso pasaulio lietuvių išeivių namus, privačias kolekcijas. Nuo šiol šio iškilaus menininko tapybos darbai įeis ir į jo gimtojo miesto auksinį dailės fondą.