LT | ENG

 


2014 rugsėjo 12 Penktadienis

Europos paveldo dienos 2014. XX amžiaus pradžios skonis

2014 m. rugsėjo 18 d.

Konferencija

„Panevėžio architektūra ir miesto gyvenimas 1918-1940"

PROGRAMA

9.45    Registracija

10.00  „Modernėjanti Lietuva 1900-1940. Politiniai ir socialiniai pokyčiai“,
pranešėjas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas

10. 45 „Skonio, madų ir ideologijos atspindžiai laikinosios sostinės architektūroje“,                      pranešėja – architektūros istorikė Jolita Kančienė

 

11.45  Mados atspindžiai tarpukario Lietuvos dailininkių kūryboje,
pranešėja – Vilniaus dailės akademijos menotyros krypties doktorantė Ieva   Burbaitė

12.20  „Modernėjančio Panevėžio fragmentai 1920–1940“, pranešėja – Panevėžio kraštotyros muziejus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė

13.00  Parodos „Pažinkime Panevėžio miesto XIX a. pab. – XX a. pr. architektūrą“ atidarymas Juozo Balčikonio gimnazijoje (Respublikos g. 47)

13.30  Pažintinis pasivaikščiojimas aplankant Panevėžio tarpukario architektūros paveldo objektus, vadovė – Rasuolė Kerbedienė, KPD Panevėžio teritorinio padalinio vyresn. specialistė

 

 

Rugsėjo 18 dieną Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks konferencija „Panevėžio architektūra ir miesto gyvenimas 1918-1940“, skirta „Europos paveldo dienoms̕ 14“, kurių tema “XX amžiaus pradžios skonis”.

 

Konferencijoje bus nagrinėjama Panevėžio architektūrinė urbanistinė raida. Renginyje bus aptarti tarpukario socialiniai, politiniai, ekonominiai aspektai, kurių įtakoje vystėsi Lietuvos, o tuo pačiu ir mūsų krašto, įvairios gyvenimo sferos.

 

”Dažnas iš mūsų kasdien praeiname pro kultūros paveldo statinius, tačiau retai susimąstome apie jų istoriją, su jais susijusius žmones ar įvykius. Istorijos puoselėjimas, atsinaujinančios visuomenės supažindinimas su praeitimi yra itin reikšmingas mūsų paveldo išsaugojimui. Europos paveldo dienos, kurias jau eilę metų rengia Panevėžio miesto dailės galerija, bendradarbiaudama su KPD Panevėžio padaliniu, siekia atkreipti visuomenės dėmesį į istorijos klodus, į tai, ką istoriškai vertingo turime Panevėžyje. Džiugu, kad šis renginys tampa tradiciniu ir subūrė besidominčių žmonių ratą“, - sakė projekto vadovė, Dailės galerijos parodų koordinatorė Rasa Stružienė.

 

Dailės galerijoje pranešimus skaitys tarpukario tyrinėtojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas, architektūros istorikė Jolita Kančienė, Vilniaus dailės akademijos menotyros krypties doktorantė Ieva Burbaitė bei muziejininkė Jūratė Gaidelienė .

 

Pažintinio pasivaikščiojimo metu kartu su paveldo specialiste Rasuole Kerbediene lankysimės Juozo Balčikonio gimnazijoje (buvusi Realinė mokykla), DnB banke ( buvęs Lietuvos bankas), Panevėžio rajono poliklinikoje (buvę Panevėžio apskrities rūmai), Vytauto Žemkalnio gimnazijoje (buvusi Mergaičių gimnazija) ir Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčioje bei marijonų vienuolyno pastate (buvęs Panevėžio marijonų

 

vienuolynas ir koplyčia).

 

Istorikas Norbertas Černiauskas kalbės apie 1900-1940 m. Lietuvos krašte patirtus didžiulius socialinius, politinius ir kultūrinius pokyčius, dėl kurių pobaudžiavinis ūkiškai ir kultūriškai atsilikęs kraštas pamažu įsiliejo į pasiturinčių Europos valstybių gretas.

 

Pranešime bus nagrinėjami klausimai apie pagrindinius ir esminius XX a. pr. mūsų šalies pasiekimus, kuriais mes galėjome didžiuotis ne tik savo krašte, bet ir visame Senajame žemyne. N. Černiauskas atskleis įdomias ir netikėtas detales apie modernėjančią 1900-1940 m. Lietuvą ir jos politinę ir socialinę raidą.

 

Architektūros istorikė Jolita Kančienė kalbės apie skonio, madų ir ideologijos atspindžius Kauno architektūroje. Laikinoji sostinė geriausiai atspindėjo to meto Lietuvos gyvenimą, tendencijas, madas ir progresą. Kaip per dvidešimt metų kito gyvenimo sąlygos, estetinės pažiūros, kas įtakojo jų kaitą? Kokios stiliaus tendencijos būdingos to meto architektūrai? Pranešime bus aptarti šie klausimai.

 

Pranešėja Ieva Burbaitė analizuos tarpukario dailininkių kūrybą, dėmesį kreipdama į mados temą. Bus pristatomi iš žiniasklaidos bei kino atkeliavusių įvaizdžių atspindžiai dailininkių kurtuose (auto)portretuose (dailėje ir fotografijoje), aptariama, kaip juose jungėsi tradicija ir modernistinės aspiracijos. Pateikti pavyzdžiai, kaip laikmečio mada sąlygojo net ir svarbiausios Vakarų Bažnyčios ikonos - Švč. Mergelės Marijos vaizdavimo tradiciją. VDA doktorantė pasidalins dar niekur nepublikuota medžiaga ir atradimais apie Lietuvos moderniosios dailės klasikės Domicelės Tarabildienės fotomontažus.

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė savo pranešimu „Modernėjančio Panevėžio fragmentai 1920–1940“ pakvies į iliustruotą kelionę tarpukario Panevėžio gatvėmis, stabtelint ties Katedra, moderniais mokyklų, ligoninių, bankų pastatais, gyvenamaisiais namais. Lektorė kvies pažinti kitokį Panevėžį – miestą su arkiniu Laisvės tiltu, garsiomis malūnininkystės tradicijomis, pasivaikščiojimais Meilės alėja, prisimins iškilias tarpukario asmenybes: Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Juozą Zikarą, Salomėją Nėrį, Bernardą Bučą, gyvenusius ir kūrusius Panevėžyje prieš aštuonis dešimtmečius.

 

Konferenciją baigs pažintinis pasivaikščiojimas aplankant Panevėžio tarpukario architektūros paveldo objektus. Juozo Balčikonio gimnazijoje apžiūrėsime mokinių parodą. Tai Europos paveldo dienoms skirto edukacinio projekto „Pažinkime Panevėžio miesto XIX a. pab. – XX a. pr. architektūrą“ (proj. koordinatorė Rasuolė Kerbedienė) rezultatas. Šio projekto metu mokiniai, vadovaujami gimnazijos mokytojų: Linos Paužuolienės ir Gintaro Grigo, piešiniuose įamžino Panevėžio paveldo objektus. Gimnazijoje taip pat susipažinsime su Panevėžio kraštotyros muziejaus parengta paroda „Panevėžys: modernėjantis miestas 1920-1940 metais“.

 

Europos paveldo dienos Panevėžyje, Dailės galerijoje, tradiciškai organizuojamos nuo 2011 m. Pirmoji konferencija buvo skirta sienų tapybai, apžiūrint Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą ir aplankant Palėvenės vienuolyną Kupiškio rajone. Antroji - vietos dvasiai (genius loci), kuomet buvo kalbama apie senųjų kapinių išsaugojimo svarbą ir buvo lankomos Dievo Apvaizdos tako kapinės. Pernykštėje konferencijoje buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į Panevėžio pramonės paveldą, kalbėta apie XIX-XX a. pramonės revoliucijos bangą, palietusią ir mūsų miestą, lankytasi tuo metu įsteigtose pramonės įmonėse, vienose apžiūrint tik pastatų liekanas, kitose stebint sėkmingą tradicijų puoselėjimą ir tęstinumą.