LT | ENG

 


2014 gegužės 05 Pirmadienis

Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo "Senvagė" Sutiktuvės

2014 m. gegužės 7 d. 17 val.

Dalyvaus: leidėjai, redkolegijos nariai, rėmėjai, žurnalo redaktorė, rašytoja Liuda Jonušienė, autoriai ir bendradarbiai.
Koncertuos folkloro ansamblis „RASKILA“, džiazroko grupė „FOUR LIVES“.

Simboliška, kad po ilgo tylėjimo Lietuvos Kultūros sostinės metais prabilęs Panevėžio žurnalas „Senvagė“ savo atgimimą pradeda nuo ženklų žmogaus ir miesto gyvenime. Įžvalgomis dalijasi ir čia gimę, augę bei dabar gyvenantys žmonės, ir tie kituose miestuose bei kitose šalyse atsidūrę panevėžiečiai, kuriems kažkaip netinka žodis „buvę“, nes jie visada mintimis ir širdyje savame mieste.

Gegužės 7 dieną, 17 valandą, Panevėžio miesto dailės galerijoje minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną įvyks atgimusio Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ Sutiktuvės.

Daug yra įsimintinų datų tautos gyvenime – Valstybės sukūrimas, Nepriklausomybės atkūrimas, Atgimimas. Daug gražių datų ir miestų bei jų žmonių gyvenime: Gimtuvės, Vestuvės, Krikštynos, Varduvės. Į šią plejadą gražiai įsirašo Sutiktuvės, ir labai dera pasveikinti naująją „Senvagę“. Juolab, kad ir žodis Atgimimas šalia.

Panevėžio istorijos ir kultūros žurnalo „Senvagė“ buvusi ir esama redaktorė, šio leidinio iniciatorė, puoselėtoja ir atgaivintoja Liuda Jonušienė neatsitiktinai įžanginiame straipsnyje „Gera vėl būti“ cituoja tas mintis, kurias parašė prieš 24 metus pirmajam „Senvagės“ numeriui, nes jos lygiai tokios pat aktualios, o gal dabar net aktualesnės.

„Žurnalas sieks atspindėti ir prisidėti prie miesto kultūros vystymo, vadovaudamasis jo istorinio perimamumo, nedalomumo, dorovingumo ir atvirumo principais. Norėtųsi, kad leidinys žadintų savo skaitytojų ūpą kūrybai, suteiktų jiems dvasinės energijos, ugdytų savo vertės pajautimą“, - rašoma įžangoje.

Simboliška ir tai, kad po ilgo tylėjimo Lietuvos Kultūros sostinės metais prabilęs Panevėžio žurnalas „Senvagė“ savo atgimimą pradeda nuo ženklų žmogaus ir miesto gyvenime. Įžvalgomis dalijasi ir čia gimę, augę bei dabar gyvenantys žmonės, ir tie kituose miestuose bei kitose šalyse atsidūrę panevėžiečiai, kuriems kažkaip netinka žodis „buvę“, nes jie visada mintimis ir širdyje savame mieste.

Briuselyje gyvenantis Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius Panevėžį vadina savo Mokytoju. Paryžietis studentas Karolis Baublys kalba apie sugrįžimo mitą ir patirties svarbą. Dabar Vilniuje šaknis įleidęs jaunas diplomatas Mindaugas Snicorius tvirtina, kad kartu su didmiesčiu tirpsta ir jo kultūra. Panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis, nekart pelnęs provokatoriaus ir maištininko titulus, žvalgosi po viešąsias erdves ir kultūros politiką. Rašytoja Indrė Jonušytė, gyvenanti ir kurianti įvairiuose Europos miestuose, šįkart pažvelgia į Londoną pro lietuvišką miglą.

 

Kuo Panevėžys gali būti įdomus iš kitur atvykusiems, atsako Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė straipsnyje „Esame tarsi Meka pasaulio keramikos meno piligrimams“. Žymus menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis tą patvirtina straipsniu „Tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija – neįkainojamas turtas“.

Mūsų miestas dažnai pavadinamas teatrų miestu ir šis įvardijimas pirmiausia asocijuojasi su Juozo Miltinio dramos teatru. „Senvagė“ atveria kitų teatrų duris – Lėlių vežimo teatro, kurio vadovas Antanas Markuckis jau nebebijo net mirties, ir teatro „Menas“, kuris panevėžiečiams vis dar neatrasta žemė.

Tokia Terra Incognita ne vienam skaitytojui gali atsiverti skaitant straipsnius apie žymius, kartais nepelnytai primirštus panevėžiečius Lionės Lapinskienės straipsniuose, skirtuose Kaziui Paulauskui ir Petrui Zablockui.

Labai taikliai „Senvagės“ redaktorė – rašytoja, poetė, žurnalistė Liuda Jonušienė įvardino rubriką „Kaip želmenys iš po sniego, kaip šaknys iš po asfalto“, kurioje pristatoma panevėžiečių kūryba. Už tų žodžių slypi ne tik poezijos, prozos, publicistikos gimimo kančios, bet ir kuriančių žmonių kasdienis gyvenimas.

„Senvagėje“ – miesto istorija ir dabartis, į kurią pažvelgta ir kitu kampu. Lemtingą XIX amžių, kuomet Panevėžys tapo tikru miestu, pristato Kraštotyros muziejaus direktorius, istorikas Arūnas Astramskas. Dr. Zita Pikelytė į miestą pažvelgia per fotografiją. Panevėžiečiams gerai žinomo buvusio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės bibliotekos direktoriaus, buvusio J. Miltinio dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo, vertėjo, legendinių „Krantų“ bendradarbio Giedriaus Gabrėno sūnus, architektas, dr. Arnoldas Gabrėnas kitokį Panevėžį pamato per medinės architektūros prizmę.

 „Kitame kampe“ Mindaugas Juzokėnas prisimena muzikos medžioklės ypatumus sovietiniame Panevėžyje, Raimonda Mikučionytė padaro ekskursiją į kūrybines dirbtuves „Tauros lofte“, o įdomios literatūros mėgėjai gali pasimėgauti S.Urbonaičio įžanga ir ištrauka iš spaudai rengiamos Samir Silezdi (Rimo Idzelio) knygos apie žymųjį jo bičiulį Bitlą –„Cirkumfrakt“.

Atgimusi „Senvagė“ neturi teisės nepasigilinti į kultūros politiką. Kas bus ir kas jau padaryta – bene svarbiausia. Todėl skaitytojai čia ras ir Panevėžio miesto plėtros 2014-2020 m. strateginio plano kultūros plėtros studijos ištraukas, ir kultūros įstaigų veiklos kroniką, ir pusmečio vinis – datas, žinias.

 Atgimusios „Senvagės“ Sutiktuvėse Dailės galerijoje dalyvaus leidinio redkolegijos nariai, bendradarbiai, rėmėjai. Koncertuos folkloro ansamblis „Raskila“, jaunimo džiazroko grupė „Four Lives“.