LT | ENG

 


2014 vasario 12 Trečiadienis

Sadao Mino tradicinio japoniško popieriaus (washi) darbų paroda

2014 02 18 - 03 02
Parodos atidarymas - vasario 18 d. 17 val.
Atidaryme dalyvaus Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J.E.p. Kazuko Shiraishi

Sadao Mino tradicinio japoniško popieriaus washi darbų paroda “Popierius įvairiai” pradeda Japonijos kultūros savaitę, kurią rengia Japonijos ambasada Lietuvoje ir Panevėžio miesto dailės galerija. Renginiai, vyksiantys šios savaitės metu, įsilies į “Panevėžys - Lietuvos kultūros sostinė” programą.

 

 

 

 

Tekančios saulės šalis. Šventasis Fudži kalnas, savo snieguota galva remiantis dangų, ir greiti lyg strėlės traukiniai. Kiaurą parą ūžiantis milijoninis Tokijas su įžymiuoju bokštu „Skytree“ bei dangoraižių kvartalais ir senąsias tradicijas saugantis Kiotas su grakščiomis šventyklomis, jaukiomis gatvelėmis, spalvingais kimono pasipuošusiomis geišomis. Subtilus sakurų rausvumas, nepakartojami haiku ritmai, origami lengvumas. Tai įprastos asociacijos, kylančios vos pagalvojus apie tolimąją Japoniją. Tačiau ši šalis savo giliose gelmėse saugo tiek paslapčių, kad neužtektų viso gyvenimo jas sužinoti.

 Japonijos kultūros savaitė supažindins su Sadao Mino tradicinio japoniško popieriaus washi darbais, su japonų fotografo Katsuhisa Kida architektūrine fotografija, su Makoto Hatori, Norio Shibata, Itsue Ito keramika. Per amžius susiformavusias unikalias tradicijas atskleis paskaitos, demonstracijos, kūrybinės dirbtuvės: „Bonsų menas“, “Aikido kovos menų pristatymas”, „Japoniškas kimono “, „Japoniškos arbatos gėrimo ceremonija“, „Japonų meno paslaptys. Ikebana“. Japonijos kultūros savaitės metu vyks edukacinės kūrybinės programos : „Pasaulio tautų simbolika. Japonija“ (keraminės mozaikos) , „Susipažinkime su pasaulio šalių kultūra. Japonijos tradicijos ir šiandiena“ (fotodėlionės).

Sadao Mino tradicinio japoniško popieriaus washi darbų paroda „Popierius įvairiai“ atspindi Japonijos estetikos subtilumą, daugiau nei pusantro tūkstančio metų senumo popieriaus gamybos patirtį ir supažindina su mažai Lietuvoje pažįstamu tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus menu.

Sadao Mino mokėsi washi gamybos paslapčių iš dviejų mokytojų meistrų – Minoru Fujimori ir Seiji Akamatsu, šiuo metu popieriaus gamyba užsiima Okinavos saloje. 2010 m. Okinavoje atidarė savo washi studiją „Oz“. Sadao Mino yra surengęs savo personalines parodas Paryžiuje, Tokijuje, Ibarakio ir Hiogo prefektūrose. Jungtinėse parodose savo darbus eksponavo Paryžiuje ir Mece (Prancūzija).

Tradiciškai washi gaminamas tik iš natūralių medžiagų: japoninis popiermedis, gaisrena, laukinės žolės, rinktos paties menininko, dažams naudojami: raudonas geležies oksidas, persimonų sultys, indigas. Natūralios medžiagos traukia tikrumo išsiilgusią akį, suteikia kūriniui gyvybinių jėgų. Įdomu, jog dėl natūralių medžiagų panaudojimo tradicijų washi popieriaus meistras privalo būti geras botanikas – išmanyti augalus, ir chemikas, maišantis įvairiaspalvius pigmentus. Vieno popieriaus lakšto pagaminimas iš kūrėjo reikalauja įvairiapusiško savos tradicijos, aplinkos ir gamtos pažinimo. Washi kaip kultūros dalis nėra atskirta nuo gamtos, o gimsta iš jos ir keičiasi kartu su ja (popieriaus gamybai naudojami sezoniniai augalai).

Kūriniuose žymūs rankų darbo, tiesioginio dailininko sąlyčio, ir laiko, praleisto prie jų, pėdsakai. Kiekvienas nelygumas, atsitiktinai įsispaudęs augalas ar grublėto paviršiaus kuriamas natūralus ornamentas čia yra patys gražiausi, nes byloja apie autentiškumą, – nerasime dviejų identiškų popieriaus lakštų.

Taip pat popierius washi teikia kanonizuotos, griežtų taisyklių kupinos japonų kultūros patirtį. Kūrybinio proceso metu kiekvienas judesys – apskaičiuotas, lyg griežtame choreografiniame pastatyme. Tiksli rankos padėtis, pradedant riešu, delnais, baigiant pirštų galiukais, tam tikras rėmo paspaudimas čia, švelnus rankos atkėlimas – ten. Judesiai atlikti grakščiai, be pašalinės jėgos, pasikeitimų. Stebint šį kūrybinį procesą atrodo, jog imtis popieriaus gamybos galima tik tada, kai esi užtikrintas, ramus, supratęs tikrąją kiekvieno veiksmo reikšmę ir prigimtį.

Japonijos kultūros savitumą gerai atskleidžia ir šios tradicinės technikos būdu sukurtų darbų vizualinė kalba. Natūralių spalvų ir abstrakčių grafinių linijų kuriamas sluoksniuotas kraštovaizdžio ar atmosferos įspūdis žiūrovo sąmonę priartina prie Okinavos salos kraštovaizdžio. Visuose kūriniuose naudojami arba peizažo, atmosferinio vaizdo, arba abstrakčių būsenų motyvai. Minimalistinė vaizdų raiška, veikdama kartu su skambiais, poetiškais darbų pavadinimais („Vėjo sluoksniai“, „Vėjo gūsis“, „Slenkantys debesys“, „Už durų“, „Sapnavau“, „Rugsėjo jūra“, „Baltos forma“), įjautrina vaizduotę. Kūriniai neužkrauna žiūrovo galvos vaizdine informacija, o palieka erdvės įsivaizduoti, mintyse pratęsti dalykus, likusius už darbo ribų. Tai išgrynina jusles, priartina prie neišsakytos daiktų ir reiškinių esmės. Keliomis spalvomis ir formomis pasiektas stebinantis rezultatas primena japoniškos haiku ar tanka poezijos principus, kai keliais paprastais žodžiais nupiešiamas simboliškas, įprastas reikšmes peržengiantis piešinys. Galiausiai popieriaus kūriniai savo paprasta ir simboliška kalba įkvepia pasaulio sandarą ir grožį matyti mažuose jo fragmentuose, nors tai tik iš japoninio popiermedžio pluošto gijų sudarytas vos matomas banguojantis ornamentas popieriaus lakšte.

Popieriaus gamybos metodai į Japoniją atkeliavo daugiau nei prieš 1400 metų. Tradiciškai washi gamyba buvo sezoniška. Geriausias popierius būdavo pagaminamas šaltais žiemos mėnesiais.

Nuo senų laikų popierius Japonijoje buvo plačiai naudojamas namų architektūroje, tradicinių skėčių gamyboje ir t.t. Meidži laikotarpiu (XIX a.vid.) popieriaus poreikis labai išaugo. Tačiau tai kartu buvo ir laikotarpis, kai buvo pereinama nuo washi prie vakarietiško popieriaus, nuo rankų darbo popieriaus prie pagaminto popieriaus, pasitelkus mašinas.

Nepaisant šių pokyčių, stiprus, tačiau lankstus tradicinis japoniškas popierius yra glaudžiai susijęs su japonų kultūra ir vis dar naudojamas religiniais tikslais, kasdienio naudojimo daiktų gamyboje (pvz. vėduoklės, žaislai, rūbai), tradicinėje architektūroje ir pan.

Šiandieniniai popieriaus meistrai kliaunasi washi pritaikomumu – jie stengiasi šimtmečius skaičiuojantį tradicinio popieriaus gamybos procesą panaudoti tenkinant besikeičiančios visuomenės poreikius.

Ši paroda atskleis neribotas tradicinio japoniško popieriaus galimybes.

 

 

Dailės galerijoje taip pat veikia paroda „Haiku ritmai Makoto Hatori, Norio Shibata, Itsue Ito keramikoje“. Ši paroda iš Dailės galerijos fondų pristato žymių Japonijos keramikos meistrų, kurie yra dalyvavę Panevėžio tarptautiniuose keramikos simpoziumuose, kūrybą.

Klasikinės japonų poezijos žanras - haiku perteikia gilius dvasinius išgyvenimus. Japonų menininkų darbuose galima pajusti poetinės formos įtaką tiek struktūros prasme (Makoto Hatori), tiek užkoduotuose ženkluose.